pirmininkas

2 pìrmininkas (-inykas), -ė smob. (1) Gdr, Pgg, Slnt, (3^4a), pirminiñkas (-inỹkas), -ė (2) 1. Š kas vadovauja kuriai įstaigai, organizacijai, susirinkimui: Didžiausias Lietuvių mokslo draugijos iniciatorius ir jos pirmininkas iki pat savo mirties buvo Jonas Basanavičius rš. Kolūkio pirmininkas (sov.) sp. Pirminykaĩ neprityrę buvo, tai juos numetė Vlkv. Susirinkimo pìrmininkas DŽ. Garbės pìrmininkas NdŽ. Buvo pakviestas ir tėvų komiteto pirmininkas A.Vien. 2. Rdd kas nurodo darbus, prievaizdas: Vienas brolis pristojo į dvarą už pirmininką, kitas už antrininką Užv. 3. kas pirmauja darbe, moksle, dainose, pirmūnas: Pìrmininku visur buvo, gerai mokės Jdr. Vaikai tankūs, vargai prispaudė, bet buvo pirminỹkė dainuot Vlk. Aš dainininkė taip sau, pìrmininkė nebuvau Ub. Augo miške baravykas, visų grybų pirminykas (d.) Rš. 4. Ilg kas veda barą pjaunant (raunant), barvedys: Pirmąjį barą paprastai varydavo geriausias pjovėjas, dažniausiai vadinamas pirmininku rš. 5. piemuo, esantis bandos priekyje: Viršininkas komanduo[ja]: pìrmininkai, sutūrėkiat; pavarninkai, pavarykiat; šalininkai, neleiskiat! Akm. ║ piemuo: Pìrminykas gano karves Lz. 6. kas geriausias, pirmos rūšies: Pìrmininkų rugių buvo daug daugiau kaip antrininkų Krtn. Pìrmininkai [miltai] buvo po rublį, antrininkai – po aštuoniasdešimt [kapeikų] Krš. ║ sing. pirmo leidimo, geresnis alus: Pìrmininkas alus į lubas šoka, antrininkas slėdnesnis beteka Trk. Išgėrė pìrminyko ir apdūko Gdž.